Savo sąmoningą dvasinę kelionę pradėjau nuo vedų išminties. Nors ne, tai ne visai tiesa. Pirmą kartą absoliučiai tyrą meilę ir harmoniją su savimi pajutau protestantų bažnyčioje. Laimės ir meilės ašaros riedėjo mano skruostais beveik visą laiką, kol ten buvau, tai buvo nuostabi patirtis. Dėkoju dievui, kad suvokiau, kad tai yra
mano ryšys su dievu, su savimi ir, kad dainos dievui tik padėjo man tai atrasti, bet toliau galiu eiti pati. Keliaujant toliau per gyvenimą atradau vedas, taip pat teko artimiau susipažinti ir su islamo religiją. Vedų išmintis man tikrai padėjo nusiraminti ir tvirčiau atsistoti ant kojų, atrasti savo moteriškumą ir meilę sau bei kitiems. Tačiau pajaučiau, kad mane tai riboja. Su manimi nerezonavo tokios tiesos, kaip :reikia išsirinkti religiją ir ja sekti, nesvarbu kokia religija, bet ji turi turėti autoritetingus šventraščius, tik toks gali būti patikimas kelias pas Dievą... ir daug kitų dalykų.
Taip tai yra tiesa, kad yra žmonių, kurie eina tuo keliu ir jiems gera, daugumai gera, kitaip religijos neišgyventų, nors yra ir tokių, kurios veikia per baimę. Kaip jau rašiau man irgi tiek su krikščionybe, tiek islamu, tiek vedomis pavyko atrasti ryšį su savimi, ir vėlgi tai tik žvelgiant iš paviršiaus. Bet iš tiesų juk religiją sukūrė žmonės. Tai yra tiesiog kažkieno patirtis su dievu ir tu gali bandyti tai atkurti, kopijuoti arba gali atrasti savo asmeninį santykį. Nei Jėzus, nei Rama, nei Buda nesukūrė religijos, tai padarė žmonės.
Man pavyko atrasti tą ryšį pačiai, kad ir kur bebūčiau. Žmogus yra iš ties galinga esybė, esam nuostabūs kūriniai ir kūrėjai/įvykių lemėjai. Ir mūsų natūrali būsena yra laimės būsena, tuomet mes be jokių tarpininkų esame vienyje su dievu, su pačiu savimi ir galime kurti meilės kūrybą.
 |
| Esu vienis su pačia energija, kuri mane sukūrė |
