Kol buvome vaikai, tol galėjom būti labiau atsipalaidavę, mėgautis gyvenimu, tiesiog būti šioje akimirkoje nesirūpinant dėl rytojaus. Tačiau netikėtai buvom įmesti į suaugusių gyvenimą, kur staiga reikia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, eiti į darbą, išlaikyti būstą, rūpintis ne tik savimi bet ir visa šeima, kilti karjeros laiptais. Ir pamirštame svarbiausią savo tikslą - būti laimingais.
Dauguma gyvena labai skubotai ir nėra laiko pabūti su savimi. Mes bandom vytis savo gyvenimą, pakeisti jį iš išorės, todėl gyvename strese. Atrodom panašiai kaip katinukas, kuris žaidžia su savo atvaizdu veidrodyje. Bandom pakeisti tai ką matom atspindyje, pykstame kai nepavyksta, nesusimąstydami, kad pokyčiai, kad ir kokie jie būtų, visuomet prasideda mumyse.
šį kartą su jumis panorau pasidalinti dar viena Rimvydo Židžiūno paskaita. Šį lektorių atradau jau senokai, tačiau tik dabar prisiruošiau peržiūrėti jo paskaitas, galbūt dabar tam tinkamiausias metas, o jei ir jūs čia užklydot, galbūt tas metas atėjo ir jums, juk niekas nevyksta šiaip sau. :)
Šio seminaro tema "Sąmonės Evoliucija", kaip mes augame ir vystomės per gyvenimą ir kaip skiriasi mūsų sąmonė, suvokimas, gyvenimo matymas ir požiūris į viską.
Kodėl dažnai būna taip, kad mes žinome, kaip galėtume pagerinti savo gyvenimą, bet to nedarome. Jeigu kas paprašytų patarimo, mes lengvai patartume, bet savo gyvenime to nepritaikome.
Kaip suvokti kur esi, ką gali ir kaip imti keistis čia ir dabar?
